- klerkalas
- kler̃kalas sm. (3b) DŽ 1. iškleręs daiktas: Kad sankalai nebturisi, išgleręs, išdveręs padarynis, vadinas kler̃kalas J. 2. BŽ566 kas klerkia, barškutis, tarškutis, tarškynė: Pasiimk tu savo klerkalą Kp. 3. menk. žr. klerka 5: Tu, senas klerkale, kas tau rūpa, juk žąsys ne po tavo avižas braidžio[ja]! Klp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
